Krona stiprėja, euras pinga. Norvegijos valiuta stipriausia nuo 2022 metų

Norvegijos valiutos stiprėjimas tęsiasi. Norvegijos banko (NB) duomenimis, I44 indeksas, matuojantis NOK vertę 44 prekybos partnerių valiutų atžvilgiu, nuo metų pradžios sumažėjo nuo 119,86 iki 106,66 punkto. Kuo rodiklis mažesnis, tuo krona stipresnė. Penktadienio rodiklis buvo žemiausias nuo 2022 m. balandžio 25 d., o tai reiškia aukščiausią Norvegijos valiutos vertę per šį laikotarpį.

Pirmadienio, lapkričio 2 d., rytą už vieną eurą buvo mokama 10,31 NOK. Metų pradžioje kursas dar siekė 11,84 NOK, o prieš pat savaitgalį Europos valiuta kainavo vos 10,24 NOK. Atpigo ir doleris. Jo kursas nukrito nuo 10,05 NOK metų pradžioje iki 9,21 NOK. Ryškūs pokyčiai matyti ir Švedijos valiutos atveju. 100 Švedijos kronų dabar kainuoja 93,97 NOK, palyginti su 109 NOK 2026 metų pradžioje.

Stipresnė NOK yra svarbi namų ūkiams ir įmonėms. Norvegai gali mažiau mokėti už užsienio keliones ir importuojamas prekes. Eksportuotojų situacija kitokia. Įmonės, gaunančios mokėjimus eurais ar doleriais, po valiutos keitimo gauna mažesnes sumas NOK. Vyriausiasis ekonomistas Bjørnas Rogeris Wilhelmsenas paskutinę spalio savaitę įvertino, kad Norvegijos valiuta gali artėti prie dabartinio stiprėjimo piko.

NOK stiprėjimą, be kita ko, lemia energijos žaliavų kainos. Švedijos komercinio banko „Handelsbanken“ ekonomistai Mariusas Gonsholtas Hovas ir Nilsas Kristianas Knudsenas nurodo, kad naftos ir dujų kainų augimas praėjusią savaitę buvo svarbiausias valiutą palaikęs veiksnys. Papildomą reikšmę turėjo neaiški fiskalinė padėtis Prancūzijoje, kuri silpnino eurą. Nafta su pristatymu po mėnesio šiuo metu kainuoja 110 dolerių už barelį, palyginti su 63 doleriais prieš metus. Europos dujų kaina siekia 101 eurą už MWh, o tuo pačiu laikotarpiu pernai ji buvo 31 euras.

Tačiau situacija rinkoje pradėjo šiek tiek keistis. Nuo praėjusios savaitės pabaigos nafta iš dalies atpigo, o euras susigrąžino dalį nuostolių NOK atžvilgiu. Tuo pat metu analitikai tikisi, kad NB per ketvirtadienio posėdį pagrindinę palūkanų normą paliks 4,5 proc. lygyje. Tokio scenarijaus tikisi visi cituojamoje apklausoje įtraukti ekonomistai, o finansų rinka taip pat nenumato palūkanų normos pokyčio. Paties NB palūkanų normų prognozė rodo labai mažą tikimybę, kad toks sprendimas bus priimtas lapkritį.

Svarbia problema išlieka infliacija, kuri vis dar viršija centrinio banko nustatytą 2 proc. tikslą. „Handelsbanken“ ekonomistai mano, kad už pinigų politiką atsakingas komitetas turėtų aiškiai pareikšti esąs pasirengęs toliau didinti palūkanų normas. Jų nuomone, tokia galimybė turėtų likti atvira, jei siekiant apriboti kainų augimą prireiktų tolesnių didinimų.