Infliacija vėl kyla į aukštesnį lygį. Degalai lemia staigų kainų šuolį

Metinė infliacija kovo mėnesį siekė 3,6 proc. Tai padidėjimas nuo 2,7 proc. vasarį. Duomenis paskelbė Centrinis statistikos biuras (SSB). Ekonomistai pažymi, kad infliacija išlieka per aukšta.

SSB nurodo degalus ir energiją kaip pagrindinį infliacijos augimo šaltinį. Kainos degalų ir tepalų kategorijoje per mėnesį padidėjo 17,9 proc. Per metus jos buvo didesnės 14,7 proc. Benzinas per mėnesį pabrango 18,7 proc. Dyzelinas – 23,6 proc.

Tai didžiausias mėnesinis degalų kainų augimas CPI matavimų istorijoje. Panaši dinamika buvo užfiksuota 2022 m. pavasarį, tačiau tada augimas išsisklaidė per kelis mėnesius. Dabartiniai duomenys yra pirmieji po konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios. Naftos ir dujų kainų augimas tiesiogiai paveikė vidaus rinką.

– Karas Irane ir neapibrėžtumas dėl tarptautinio naftos tiekimo turėjo stiprią įtaką degalų kainoms kovą. Niekada anksčiau nematėme tokio stipraus mėnesinio degalų kainų šuolio vartotojų kainų indekse (CPI). Paskutinį kartą kažką panašaus stebėjome 2022 m. pavasarį, kai prasidėjo plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą, bet tada kainų augimas išsisklaidė per kelis mėnesius, – sakė Espen Kristiansen spaudos pranešime.

Elektros energijos kainos per mėnesį sumažėjo 6,0 proc., tačiau prieš metus kritimas buvo daug didesnis – 16,9 proc. Šis skirtumas lėmė metinės energijos kainų dinamikos augimą ir prisidėjo prie infliacijos spartėjimo.

Maisto kainos per mėnesį sumažėjo 2,6 proc. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, jos buvo 1,1 proc. didesnės. Tai žemiausia augimo dinamika nuo 2022 m. kovo. Kainų kritimas apribojo bendrą infliacijos augimą kovą. Tendencija atitiko sezoninį modelį.

Pagrindinę įtaką sumažėjimui turėjo Velykų laikotarpio akcijos. Pigiau kainavo, be kita ko, citrusiniai vaisiai, saldumynai ir ėrienos mėsa. Šiemet nuolaidų kampanijos prasidėjo anksčiau nei pernai, nes kitaip išsidėstė šventinis kalendorius. Dėl to didesnė kainų sumažinimų dalis atsispindėjo kovo mėnesio duomenyse.

Kitose kategorijose užfiksuoti įvairūs kainų pokyčiai. Drabužių ir avalynės kainos per mėnesį padidėjo 3,1 proc. Tai lėmė išpardavimų pabaiga ir naujų kolekcijų pasirodymas. Augimas taip pat užfiksuotas baldų ir namų apyvokos prekių kategorijoje. Šių prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc., o per metus – 2,4 proc.

Kainų augimas apėmė ir informacijos bei komunikacijos sektorių. Šioje kategorijoje kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc. Dėl to metinė kainų dinamika pasiekė 2,5 proc. Augimas matomas ir transporte, kur kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., o per metus – 4,2 proc. Aukštesnės kainos taip pat užfiksuotos viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriuje – čia augimas siekė 1,4 proc. per mėnesį ir 6,3 proc. per metus.

Taip pat kilo finansinių ir draudimo paslaugų kainos. Šioje kategorijoje užfiksuota didžiausia metinė dinamika – 8,5 proc. Augimas apėmė ir sveikatos priežiūrą – kainos čia per mėnesį padidėjo 0,7 proc., o per metus – 3,6 proc. Kitų prekių ir paslaugų kategorijoje per metus užfiksuotas 1,2 proc. kainų sumažėjimas.

Bazinis infliacijos rodiklis kovo mėnesį siekė 3,0 proc. Jis išliko toks pat kaip ir praėjusį mėnesį. Tai buvo šiek tiek mažiau nei ekonomistų prognozės – tikėtasi 3,1 proc. Bendra infliacija atitiko lūkesčius.

Norges Bank infliacijos tikslas yra 2 proc. Rodiklis jau ilgą laiką išlieka aukščiau šio lygio. Prieš prasidedant konfliktui infliacija vėl pradėjo augti. Norges Bank pakeitė ankstesnius planus dėl palūkanų mažinimo ir nurodo galimybę jas didinti.

Kovo mėnesio duomenys aiškiai parodo išorinių veiksnių įtaką Norvegijos ekonomikai. Ypač ryškus energijos rinkų pokyčių poveikis. Degalų ir energijos kainų augimas tiesiogiai paveikė infliacijos rodiklius. Tuo pačiu infliacija išlieka aukštesnė nei centrinio banko tikslas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar kainų spaudimas išliks padidėjęs.