ES priima naujus klimato tikslus. Norvegija arti Sąjungos kurso

Sutarti tikslai dar nėra galutiniai – juos turi patvirtinti Europos Parlamentas. Tuo pačiu metu Sąjunga paskelbė, kad pristatys savo 2035 metų planus, kuriuose numatoma emisijų mažinimas nuo 66,25 iki 72,5 proc., lyginant su 1990 metų lygiu.

Galutinės reikšmės bus paskelbtos lapkričio mėnesį vyksiančiame COP30 viršūnių susitikime. Šis veiksmas yra atsakas į JT raginimą, kuri prašė visų šalių atnaujinti klimato planus prieš susitikimą Brazilijoje.

Europos Komisija jau vasarą pasiūlė 90 proc. emisijų mažinimą, tačiau tam pasipriešino kai kurios šalys, įskaitant Italiją, Prancūziją, Lenkiją, Vengriją ir Čekiją. Tuo tarpu Nyderlandai, Švedija ir Ispanija palaikė ambicingesnius klimato veiksmus. Pagrindinis ginčo taškas buvo transformacijos kaštai ir naujų reguliavimų poveikis pramonei, energetikai ir gynybos sektoriui.

Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, ji glaudžiai susijusi su ES klimato politika per Europos ekonominę erdvę (EEE). Oslas jau daugelį metų bendradarbiauja su Briuseliu emisijų mažinimo ir CO₂ leidimų prekybos srityje.

Norvegija priėmė panašų mažinimo tikslą – sumažinti emisijas bent 55 proc. iki 2030 metų – ir turi savo paramos sistemą žaliųjų technologijų plėtrai. Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip atsinaujinančios energijos tiekėja, ypač hidroenergetikos sektoriuje. Norvegijos bendradarbiavimas su ES yra strategiškai svarbus siekiant bendrų klimato tikslų Europoje.

Norvegijos investicijos į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (CCS) bei žaliojo vandenilio plėtrą Briuselyje vertinamos kaip svarbus indėlis į ES ambicijų įgyvendinimą. Norvegija taip pat dalyvauja pasiruošime COP30, kur pristatys atnaujintą nacionalinį klimato planą.

Pagal pasiektą susitarimą valstybės narės galės iki 5 proc. savo sumažinimų padengti pirkdamos užsienio emisijų kvotas. Praktikoje tai reiškia, kad Europos pramonė turės sumažinti emisijas 85 proc.

Wopke Hoekstra, ES klimato komisaras, pabrėžė, kad Sąjunga turi derinti aplinkos apsaugos veiksmus su ekonomikos konkurencingumo išlaikymu. Pasak jo, pusiausvyra tarp ekologijos, pramonės ir energetinės nepriklausomybės bus itin svarbi artimiausiais metais.

Naujausia JT Aplinkos programos ataskaita rodo, kad pasaulis vis dar toli nuo Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo. Net jei visos šalys įvykdytų dabartinius įsipareigojimus, pasaulinis atšilimas gali viršyti 2 laipsnius Celsijaus.

Atsižvelgiant į šias prognozes, nauji Europos Sąjungos tikslai turi būti aiškus signalas tarptautinei bendruomenei prieš COP30, kad ES ketina išlaikyti klimatui neutralų kursą nepaisant augančių ekonominių ir politinių iššūkių.