ES – pagrindinis Norvegijos maisto tiekėjas. Didžiulė maisto importo vertė

Naujausio Norvegijos žemės ūkio direktorato (Landbruksdirektoratet) pranešimo duomenimis, žemės ūkio prekių importas pagal vertę padidėjo 6,1 proc., o pagal kiekį – 4,9 proc. Žemės ūkio prekių importas sudarė 11 proc. viso Norvegijos importo. Tuo pačiu laikotarpiu eksportas buvo 5,7 proc. didesnis nei 2024 m. Prekybai įtakos turėjo tarptautinės maisto kainos, Norvegijos kronos kursas ir vietiniai derliai.

Mėsos ir mėsos produktų importas padidėjo 45 proc. To priežastis – vidaus rinkos trūkumas. Taip pat padidėjo vaisių, daržovių ir gėlių importas. Sūrio importas pagal kiekį išaugo 2 proc., o jo vertė buvo 9 proc. didesnė.

Tarptautinės pagrindinių žemės ūkio žaliavų kainos padidėjo. 2025 m. pasaulinės maisto kainos buvo apie 3 proc. didesnės nei prieš metus. Pasaulinė grūdų gamyba 2025–2026 m. sezonu pasieks rekordinį lygį. Gamyba auga greičiau nei paklausa, o atsargos didėja pirmą kartą per kelerius metus. Norvegijoje bendras grūdų importas sumažėjo 8 proc., daugiausia dėl gerų vietinių derlių 2024 ir 2025 metais.

Pasaulinė mėsos gamyba padidėjo 1,4 proc. Didžiausias augimas fiksuotas paukštienos sektoriuje. Tarptautinė prekyba mėsa toliau augo. Pasaulinė pieno gamyba pasiekė 977 mln. tonų. Apie 9 proc. pieno patenka į užsienio rinkas.

2025 m. pieno ir pieno produktų kainos buvo aukštos, tačiau metų antroje pusėje sumažėjo. Sviesto kaina sumažėjo beveik perpus. Metų pabaigoje sumažėjo ir sūrio bei pieno miltelių kainos. Skirtumas tarp Norvegijos ir Europos pieno kainų buvo mažiausias per daugelį metų. Didžioji dalis žemės ūkio prekių importo į Norvegiją atkeliauja iš ES šalių.

Pagal vertę didžiausias partneris buvo Nyderlandai. Apie ketvirtadalis importo atkeliauja iš besivystančių šalių. Importo iš šalių, kurioms taikomas nulinis muito tarifas, vertė padidėjo 22 proc.