DI ir dronai pakeis Norvegijos policijos darbą. Pirmasis etapas kainuos milijardus

Teisingumo ir visuomenės saugumo ministrė Astri Aas-Hansen šį planą vadina viena didžiausių investicijų į Norvegijos policiją. Policija anksčiau rekomendavo modernizuoti informacines sistemas, o šio projekto kaina įvertinta 12–13 mlrd. NOK. Programa bus įgyvendinama etapais per daugelį metų. Policijos direktorius Håkon Skulstad pabrėžia, kad pirmuoju etapu turi būti sukurta IT platforma, užtikrinanti pakankamą skaičiavimo galią naujoms paslaugoms.

Dronai Norvegijos policijoje jau naudojami per gelbėjimo operacijas ir intervencijas. Skulstadas aiškina, kad šie įrenginiai leidžia greitai susidaryti vaizdą apie situaciją, o tai padeda nuspręsti, kiek pareigūnų ir kokias priemones reikia siųsti į vietą. Jie taip pat gali padėti nustatyti, ar įtariamasis turi ginklą. Policija juos naudoja ir pastatų viduje per potencialiai pavojingas operacijas. Kai kuriose tokiose situacijose dronas gali įskristi į patalpą anksčiau už pareigūnus.

Technologija taip pat leidžia tiesiogiai bendrauti. Skulstadas patvirtina, kad policija gali nusiųsti droną pas įtariamąjį ir perduoti žinutę: „Sveiki, čia policija. Mes jus matome.“ Oslo policijos apygarda (Oslo politidistrikt) išdėstė įrenginius įvairiose sostinės dalyse; iš jų dronai gali pradėti skrydžius ir vykdyti stebėjimą maždaug 30 minučių. Vėliau jie grįžta į įkrovimo stotį ir ruošiasi kitai užduočiai. Dronai taip pat kelis kartus per savaitę naudojami ieškant dingusių žmonių.

Dirbtinis intelektas turi būti antras svarbus modernizacijos elementas. Policija jau naudoja sprendimus, paverčiančius kalbą tekstu, kurie gali sutrumpinti laiką, reikalingą ranka perrašyti tūkstančius kasmet atliekamų apklausų. Taip pat kuriamos priemonės, palengvinančios bendravimą su žmonėmis, nemokančiais norvegų ar anglų kalbų. Nuo 2025 m. balandžio įmonės taip pat gali skaitmeniniu būdu pateikti pranešimus, be kita ko, apie vagystes parduotuvėse ir vandalizmo aktus. Kasmet įmonės pateikia 40–45 tūkst. tokių pranešimų.

DI taip pat bus naudojamas analizuojant baudžiamosiose bylose surinktą medžiagą. Pasak Skulstado, sistema gali parengti įrodymų suvestinių ir su kaltinimu susijusių dokumentų pasiūlymus, kuriuos vėliau turi patikrinti žmogus. Policija taip pat naudoja veidų atpažinimą pasų ir tapatybės dokumentų registre, siekdama nustatyti seksualinių nusikaltimų internete aukų tapatybes. Vienoje Nordlando byloje šis sprendimas padėjo identifikuoti beveik 200 vaikų. Policijos vertinimu, be šios priemonės būtų pavykę nustatyti tik penkių aukų tapatybes.

Policijos vadovybė kartu pareiškia, kad dronų naudojimas turi būti kontroliuojamas ir dokumentuojamas. Skulstadas užtikrina, kad įrenginiai neturi būti skirti stebėti kasdienį gyventojų gyvenimą ar žvilgčioti pro jų langus. Technologijos naudojimo būdo registravimas turėtų leisti vėliau patikrinti pareigūnų veiksmus.