Ar Norvegijoje gyventojai pajus palengvėjimą piniginėje? Vyriausybė su nauju pažadu 2027 metams

Kovo 10 d. vyriausybė susirinko į pirmą bendrą posėdį dėl 2027 metų biudžeto rengimo. Derybos vyksta įtemptos tarptautinės situacijos metu. Karas Ukrainoje tęsiasi jau penktus metus. Artimuosiuose Rytuose vyksta didelis ginkluotas konfliktas. Pasak ministro pirmininko, šie įvykiai turės įtakos kitų metų biudžeto formavimui.

Ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre paskelbė, kad biudžetas bus grindžiamas „sunkiais prioritetais“. Vyriausybė pirmiausia siekia stiprinti valstybės saugumą. Pagrindinį vaidmenį atliks gynyba ir plačiai suprantamas socialinis saugumas. Kitas svarbus prioritetas – sveikatos apsauga ir priežiūros sistema. Taip pat tarp prioritetų yra savivaldybių finansinė padėtis.

– Nenoriu išskirti nė vienos srities, tačiau turime nustatyti prioritetus. Turime gerų ministrų, kurie kartu prisiims šią atsakomybę. Kai atsidursime sunkiausioje situacijoje, kokioje kada nors buvau kaip politikas, svarbiausia bus pasirengimas ir gynyba. Tai turės pasekmių – komentuoja VG portale planuojamus biudžeto mažinimus.

Støre pabrėžė, kad biudžetas bus griežtas. Vyriausybė pirmiausia finansuos svarbiausias sritis. Tai reiškia, kad kitų sektorių išlaidos augs lėčiau, o tai yra protingas sprendimas pasaulinio netikrumo sąlygomis.

Vyriausybė deklaruoja, kad 2027 metais sieks pagerinti gyventojų finansinę padėtį. Stoltenbergas pažymėjo, kad per pastaruosius dvejus metus atlyginimai augo greičiau nei kainos. Skirtumas buvo apie 2 proc. per metus atlyginimų augimo naudai. Pasak ministro, norint išlaikyti šią tendenciją, būtina atsargi išlaidų politika. Jo nuomone, svarbiausia – atsakingai naudoti viešuosius pinigus.

Støre pabrėžė, kad sprendimus dėl palūkanų normų priima Norges Bank. Jis pažymėjo, kad vyriausybė gali vykdyti tik tokią politiką, kuri padėtų mažinti infliaciją ir stabilizuoti ekonomiką. Stoltenbergas taip pat priminė, kad politikai negali žadėti konkrečių centrinio banko sprendimų.

VG pokalbio metu taip pat buvo aptarta pasaulinių konfliktų įtaka Norvegijos ekonomikai. Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad naftos kainų augimas nebūtinai reiškia ilgalaikę naudą šaliai. Jis pabrėžė, kad Norvegija tapo dideliu investuotoju pasaulinėse finansų rinkose. Valstybinio investicinio fondo turto vertė šiuo metu viršija 24 000 mlrd. Norvegijos kronų. Pasak ministro, šiandien didesnę reikšmę Norvegijos finansams turi pasaulio akcijų ir obligacijų kainų pokyčiai nei pačios naftos ir dujų kainos.