Veganai nori dotacijų kaip bažnyčios. Norvegijos ginčas grįžta į teismą

Norvegijoje valstybė finansiškai remia tiek religines, tiek nereligines bendruomenes. Prie jų nori prisijungti „Norsk vegansamfunn“. Asociacija teigia, kad veganizmas yra pasaulėžiūra, verta tokio paties traktavimo. Pralaimėjusi pirmosios instancijos teisme, ji lapkritį vėl grįš į teismą.

Veganiška konfirmacija, vestuvių ceremonija ar net susitikimas su rožėmis prie skerdyklos. „Norsk vegansamfunn“ turi savų būdų pažymėti svarbias akimirkas ir išreikšti savo įsitikinimus. Ji taip pat siekia gauti pasaulėžiūrinės bendruomenės, norvegiškai vadinamos livssynssamfunn, statusą. Valstybė iki šiol atsisakydavo tai suteikti, manydama, kad organizacijos veikla apima pernelyg siaurą gyvenimo sritį.

Žmogui, pripratusiam prie Lenkijos realijų, jau pati šios sistemos prielaida gali pasirodyti neįprasta. Norvegija finansuoja religines bendruomenes, tačiau paramą teikia ir organizacijoms, susitelkusioms aplink nereliginę pasaulėžiūrą. Ja, be kita ko, naudojasi humanistai. Taigi, norint gauti dotaciją, nebūtina tikėti Dievu.

Kaip aiškina Norvegijos vyriausybė, siekiama panašaus bendruomenių finansavimo, skaičiuojant vienam nariui. Atskiru atskaitos tašku laikomos viešosios išlaidos Norvegijos bažnyčiai.

2026 metais vienam įstatymo sąlygas atitinkančiam nariui skiriama 1611 kronų per metus. Jei tokių asmenų yra 1000, organizacija gauna daugiau nei 1,6 mln. kronų. Pinigai nėra pervedami į jos narių sąskaitas. Tad vien mėsos atsisakymas nesuteikia teisės į naują išmoką.

Veganai teigia, kad jų įsitikinimai apima gerokai daugiau nei maistą. Asociacijos deklaracijoje kalbama apie smurto vengimą, pasipriešinimą žmonių diskriminacijai ir atsakomybę už gamtą. Jos nariai mano, kad šie principai sudaro nuoseklų požiūrį į pasaulį.

Organizacija rengia vaiko vardo suteikimo šventes, vadinamas navnefest, konfirmacijas, vestuvių ir laidotuvių ceremonijas. Navnefest yra pasaulietiškas vaiko pasveikinimas.

Išskirtinis paprotys yra rožių ceremonijos. Dalyviai susirenka prie skerdyklos, atsineša gėlių ir tyliai pagerbia žudomų gyvūnų atminimą. Vėliau jie padeda rožes ir išeina. Pasak asociacijos aprašymo, šie susitikimai skirti gedului ir apmąstymams, be plakatų, šūkių ar konfrontacijos.

Valstybė atsisakė ją registruoti, o 2025 m. liepos 3 d. pirmosios instancijos teismas Osle pritarė šiam sprendimui. Jis nusprendė, kad asociacijos veikla pirmiausia sutelkta į kovą su gyvūnų išnaudojimu ir kančiomis. Teismo vertinimu, tai pernelyg siaura sritis, kad būtų įvykdyti Religinių ir pasaulėžiūrinių bendruomenių įstatymo reikalavimai.

Tačiau teismas pabrėžė, kad atsisakymas registruoti neatima iš veganų apsaugos nuo diskriminacijos. Sprendimo motyvuose jis taip pat pripažino galimybę ateityje vertinti kitaip, jei organizacijos platesnė pasaulėžiūrinė veikla ir ceremonijos išsiplėstų.

Vien pavadinimo ir panašiai mąstančių žmonių grupės nepakanka. Norvegijos teisės aktai reikalauja bendro tikėjimo ar pasaulėžiūros praktikavimo. Pastaroji turėtų sudaryti nuoseklų žmogaus vietos pasaulyje vaizdą ir atsakyti į esminius klausimus apie gėrį ir blogį. Kaip nurodoma vyriausybės gairėse, vien interneto grupė šių sąlygų neatitinka.

Taigi, jei kas nors suburtų gyvenimo be plastiko šalininkus ir paskelbtų naujos bendruomenės įkūrimą, vien ši idėja neužtikrintų jam dotacijos. Jis dar turėtų įrodyti, kad organizacija atitinka pasaulėžiūrai ir veiklai keliamus reikalavimus. Norint gauti paramą 2026 metais, taip pat reikia mažiausiai 100 įstatymo sąlygas atitinkančių narių.

„Norsk vegansamfunn“ mano nusipelniusi tokio paties traktavimo kaip pripažintos bendruomenės ir apskundė sprendimą. Pasak „Vårt Land“, apeliaciją 2026 m. lapkritį Osle turėtų nagrinėti Borgarting lagmannsrett teismas.