Sensacingas radinys Norvegijoje. „Tai neturėjo išlikti“

Aurlandsfjellet regione rasta šimtai tašytų rąstų, sudarančių spąstų sistemą, kuri anksčiau buvo naudojama elnių medžioklei. Geriausiai išsilaikiusi konstrukcija apima dvi medines užtvaras, kurios nukreipdavo gyvūnus į specialiai paruoštą aptvarą.

Bergeno universiteto mokslininkai pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai tokia išplėtota medinė medžioklės sistema iškilo iš Norvegijos ledo. Radinys pripažintas unikaliu ir Europos mastu. Pasak archeologų, medžiaga išliko dėl stabilių sąlygų ir žemų temperatūrų, kurios išsilaikė šimtmečius.

Tyrėjai taip pat aptiko ieties antgalių ir ragų fragmentų, kurie papildo senovinės medžioklės vietos vaizdą. Tarp radinių buvo ir kruopščiai išpuoštų irklų, kurių buvimas šiame regione lieka nepaaiškintas.

Taip pat rasta dekoratyvinė segė, pagaminta iš rago. Kaip nurodo mokslininkai, tokie daiktai įprastai neaptinkami standartinių kasinėjimų metu. Stebina tiek jų kokybė, tiek radimo vietos kontekstas.

Bergeno universitetas apibūdina šio atradimo istoriją kaip „beveik mitinę“ dėl išlikusių objektų būklės. Pasak tyrėjų, geležies amžiaus mediniai elementai neturėjo išlikti iki mūsų laikų. Vis dėlto jie išsilaikė po ledo sluoksniu net 1500 metų.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis radinys taip pat yra klimato kaitos signalas. Būtent tirpstantis sniegas ir ledas leido šiems daiktams iškilti į paviršių.

Archeologai pabrėžia, kad panašių radinių dar gali būti po tirpstančiais ledynais daugelyje Norvegijos regionų. Pasak jų, praeitis vis dar slypi kalnuose, užšalusi ir pasislėpusi aukštumose.

Aplinkos pokyčiai gali lemti, kad kiti objektai palaipsniui ims rodytis dienos šviesoje. Tai atveria naujas galimybes tyrinėti senųjų bendruomenių gyvenimą. Kaip sako patys tyrėjai, „praeitis neišnyko, ji tiesiog laukia po ledu“.