Rekordinis mirčių skaičius Norvegijoje. Vienas rodiklis teikia optimizmo

Duomenis paskelbė Centrinis statistikos biuras (SSB), o analizę pateikė Visuomenės sveikatos institutas. Dažniausios mirties priežastys – vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos bei demencijos sukelti komplikacijos. Pastarosios pastaraisiais metais aiškiai išaugo statistikoje. Pokyčiai susiję su visuomenės senėjimu.

Nuo 2017 metų vėžys išlieka pagrindine mirties priežastimi. Širdies ir kraujagyslių ligos užima antrą vietą. Trečioje vietoje – demencijos komplikacijos. Ketvirtoje vietoje – plaučių ligos. Demencijos komplikacijų dalis vis dar auga.

– Gyvename ilgiau, nes daugiau žmonių išgyvena sunkias ligas, tokias kaip vėžys ir širdies bei kraujagyslių ligos, – sako Guri Rørtveit, Visuomenės sveikatos instituto direktorė. Vyresnio amžiaus grupėse dažniau pasitaiko demencija. Liga daugiausia paveikia vyresnio amžiaus žmones ir aiškiai keičia mirties priežasčių struktūrą.

Bendras mirčių skaičius auga, tačiau mirtingumo rodiklis mažėja. Jis skaičiuojamas kaip mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų. Įvertinus visuomenės senėjimą, tendencija yra mažėjanti. – Nepaisant didelio mirčių skaičiaus, mirtingumas nėra didesnis, – pabrėžia Rørtveit.

Mirčių skaičiaus augimą daugiausia lemia demografiniai veiksniai. Taip vadinamos didžiosios pokario kartos pasiekė garbų amžių. Tarp jaunesnių nei 70 metų žmonių didesnę dalį sudaro išorinės priežastys, įskaitant nelaimingus atsitikimus ir savižudybes. 2025 metais užfiksuota 656 savižudybės, 83 mažiau nei ankstesniais metais.

Daugiausia atvejų užregistruota 30–49 metų amžiaus grupėje. Taip pat užfiksuota 283 su narkotikais susijusios mirtys. Skaičiai gali dar padidėti, kai bus baigta teismo medicinos ataskaitų peržiūra. Rezultatai vis dar toli nuo nacionalinės „nulinės vizijos“ savižudybėms, kurią vyriausybė įvedė 2020 metais.