Norvegijos infliacija spartėja. Priežastis – brangstantis maistas ir elektra

Rugsėjį maisto kainos parodė tipišką sezoninį sumažėjimą – palyginti su rugpjūčiu, jos sumažėjo 1,2 proc. Kadangi tuo pačiu laikotarpiu pernai kainos krito dar labiau, metinis maisto kainų augimas pasiekė 5,8 proc.

Būtent maisto produktų kainų augimas prisidėjo prie bendro infliacijos rodiklio padidėjimo, lyginant su rugpjūčiu. Tarp labiausiai per metus pabrangusių maisto produktų buvo šokoladas, mėsa ir daržovės.

Energijos sąnaudos buvo dar vienas veiksnys, didinantis infliaciją. Rugsėjį elektros kainos su mokesčiais padidėjo 3,3 proc., palyginti su rugpjūčiu, o per metus – net 27,0 proc.

Degalai taip pat pabrango – jų kainos per rugpjūčio–rugsėjo laikotarpį išaugo 0,9 proc., o tai taip pat prisidėjo prie bendro kainų indekso augimo.

Atsirado skirtumas tarp vietinių prekių ir paslaugų bei importuotų prekių kainų augimo. Vietinių prekių (be energijos) kainos per metus padidėjo 5,3 proc., o importuotų prekių – tik 1,1 proc. Tarp importuotų prekių infliaciją daugiausia stabdė drabužių, avalynės ir baldų grupė, kuri praėjusį mėnesį atpigo arba jų kainos augo tik nežymiai.

Tuo tarpu būsto mokesčiai per mėnesį padidėjo 0,2 proc. Jų metinis augimas išliko 3,4 proc., o tai prisidėjo prie nuosaikesnio infliacijos tempo.