Norvegai vis dažniau lankosi pas gydytojus ir vaistinėse. Už skaičių slypi dideli pokyčiai
Po pandemijos Norvegijoje žymiai padaugėjo jaunų suaugusiųjų, kurie įsigyja receptinius vaistus. Didžiausi pokyčiai pastebimi tarp žmonių, kuriems yra apie trisdešimt metų. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) aiškinasi šios tendencijos priežastis.
Staigus augimas stebimas nuo 2022 metų.
Björn Wylezich - stock.adobe.com - tylko do użytku redakcyjnego
Norvegijos vaistų statistikos duomenys rodo aiškų pokytį po 2020 metų. Prieš pandemiją vaistų vartojimas buvo stabilus arba laikinai mažėjo. Visiškai panaikinus COVID-19 apribojimus, rodikliai pradėjo augti. 2026 metais rekordiškai didelė 20–44 metų amžiaus žmonių dalis per metus įsigyja bent vieną receptą.
Receptai po pandemijos muša rekordus. Viena amžiaus grupė išsiskiria labiausiai
2020 m. vadinamojo visuomenės uždarymo metu vaistų vartojimas sumažėjo visose 20–44 metų amžiaus grupėse. Panaikinus apribojimus, tendencija greitai apsivertė. Kreivės pradėjo kilti į viršų. Dabartiniai lygiai yra aiškiai aukštesni nei 2019 m.
Didžiausias augimas matomas 30–34 metų amžiaus grupėje. Šioje grupėje vaistų vartojimas padidėjo daugiau nei 13 proc. Prieš pandemiją receptus išsipirkdavo 674 iš 1000 žmonių. Dabar tai daugiau nei 725 iš 1000. 35–39 metų grupėje augimas siekia apie 7,5 proc., o 40–44 metų – beveik 6 proc.
Didžiausias augimas matomas 30–34 metų amžiaus grupėje. Šioje grupėje vaistų vartojimas padidėjo daugiau nei 13 proc. Prieš pandemiją receptus išsipirkdavo 674 iš 1000 žmonių. Dabar tai daugiau nei 725 iš 1000. 35–39 metų grupėje augimas siekia apie 7,5 proc., o 40–44 metų – beveik 6 proc.
Pokytis matomas ne tarp vyriausių, o tarp jauniausių Norvegijos visuomenės grupių.Fot. Albin Olsson, CC BY 3.0, via Wikimedia Commons (iliustracinė nuotrauka)
Norvegija: vaistai nuo ADHD, depresijos ir širdies – stipriai į viršų
Statistikoje išsiskiria keturios vaistų grupės. Tai širdies ir kraujagyslių vaistai, preparatai nuo ADHD, antidepresantai ir vaistai, padedantys mažinti kūno svorį. Tarp 20–30 metų žmonių širdies ir kraujagyslių vaistų vartojimas kai kuriose grupėse išaugo beveik 60 proc. Tai apima beta adrenoblokatorius, kraujospūdį mažinančius vaistus, cholesterolio vaistus ir antikoaguliantus.
30–34 metų amžiaus grupėje ADHD vaistus vartojančių žmonių dalis per šešerius metus išaugo daugiau nei tris kartus. Dabar juos vartoja daugiau nei 4,2 proc. šios amžiaus grupės norvegų. 20–44 metų amžiaus žmonių, kurie įsigyja vaistus nuo depresijos ir nerimo, skaičius nuo 2019 m. padidėjo 36,2 proc. Tai daugiau nei 145 tūkst. jaunų suaugusiųjų, t. y. 39 tūkst. daugiau nei prieš pandemiją. Taip pat smarkiai išaugo semagliutido – veikliosios Ozempic ir Wegovy vaistų medžiagos – vartojimas.
30–34 metų amžiaus grupėje ADHD vaistus vartojančių žmonių dalis per šešerius metus išaugo daugiau nei tris kartus. Dabar juos vartoja daugiau nei 4,2 proc. šios amžiaus grupės norvegų. 20–44 metų amžiaus žmonių, kurie įsigyja vaistus nuo depresijos ir nerimo, skaičius nuo 2019 m. padidėjo 36,2 proc. Tai daugiau nei 145 tūkst. jaunų suaugusiųjų, t. y. 39 tūkst. daugiau nei prieš pandemiją. Taip pat smarkiai išaugo semagliutido – veikliosios Ozempic ir Wegovy vaistų medžiagos – vartojimas.
Norvegai noriai lankosi vaistinėse ir gydytojų kabinetuose
Receptų skaičiaus augimas eina kartu su didesniu vizitų pas gydytojus skaičiumi. 2024 m. užfiksuota 1,2 mln. daugiau vizitų pas šeimos gydytojus ir greitosios pagalbos skyriuose, nei tikėtasi. Pasak Ståle Onsgård Sagabråten iš Norvegijos gydytojų asociacijos, 7,1 proc. vizitų padidėjimas gali paaiškinti dalį vaistų statistikos pokyčių.
Tačiau FHI nurodo, kad priežasčių gali būti ir daugiau: didesnis atvirumas kalbant apie psichinę sveikatą, dažnesnis pagalbos ieškojimas, geresnė paslaugų prieiga, diagnostikos kriterijų ir sveikatos apsaugos pokyčiai. Institutas neatmeta ir pakartotinių COVID-19 infekcijų įtakos, tačiau pažymi, kad vien infekcijos šio augimo nepaaiškina.
Tačiau FHI nurodo, kad priežasčių gali būti ir daugiau: didesnis atvirumas kalbant apie psichinę sveikatą, dažnesnis pagalbos ieškojimas, geresnė paslaugų prieiga, diagnostikos kriterijų ir sveikatos apsaugos pokyčiai. Institutas neatmeta ir pakartotinių COVID-19 infekcijų įtakos, tačiau pažymi, kad vien infekcijos šio augimo nepaaiškina.
Kaip vertinate šį straipsnį?