Norvegai dar niekada taip dažnai nesilankė pas gydytojus. Nauji FHI duomenys šokiruoja

Tyrimas paskelbtas žurnale „Archives of Public Health“. Mokslininkai palygino 2024 metų duomenis su laikotarpiu prieš pandemiją. Analizė apėmė apsilankymus pas šeimos gydytojus ir skubios pagalbos skyriuose. Pasak Visuomenės sveikatos instituto (FHI), konsultacijų skaičius buvo 7,1 proc. didesnis nei tikėtasi. Tai didžiausias toks augimas per visą matavimų istoriją.

Didžiausią pacientų grupę sudaro žmonės, sergantys kvėpavimo takų infekcijomis. Pastebimai padaugėjo ir konsultacijų dėl stipraus nuovargio simptomų. Šis reiškinys apima visą šalį. Duomenys apima tiek gyvus, tiek skaitmeninius apsilankymus.

Augimas fiksuotas visose amžiaus grupėse. Ypatingą mokslininkų dėmesį patraukė vaikų duomenys. 5–14 metų amžiaus grupėje žymiai padaugėjo apsilankymų dėl atminties problemų. Nuo 2019 metų tokių konsultacijų skaičius patrigubėjo. Tyrimo autorių teigimu, reiškinio mastas yra toks didelis, kad daro įtaką sveikatos apsaugos sistemos veikimui.

Tyrėjai nenurodo vienos tiesioginės priežasties. Tarp galimų veiksnių minimas pasikartojančių koronaviruso infekcijų poveikis. Apsilankymų skaičiaus augimas dažnai sutapdavo su ligos protrūkiais arba netrukus po jų. Kiti tyrimai rodo, kad COVID-19 padidina daugelio kitų ligų riziką.

Kaip galimus veiksnius taip pat nurodomos pandemijos apribojimų pasekmės. Įtakos gali turėti ir socialiniai bei ekonominiai pokyčiai, įskaitant kainų augimą. Mokslininkai neatmeta, kad iki 2020 metų matytos tendencijos galėjo paspartėti. Visi šie veiksniai galėjo susidėti.

Gydytojai savo kasdienėje veikloje patvirtina didesnį pacientų srautą. Medicinos įstaigos kasmet fiksuoja tūkstančius papildomų konsultacijų. Pastebimas ir skaitmeninių konsultacijų augimas. Tai galėjo sumažinti pagalbos kreipimosi slenkstį.