Ministras įspėja dėl naujos kainų augimo bangos. Karai gali smogti gyventojų piniginėms

Finansų ministras Jensas Stoltenbergas kovo 24 d. pasisakė Osle vykusiame finansų sektoriaus renginyje. Jis aptarė geopolitinę situaciją ir jos poveikį ekonomikai. Jis paminėjo karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Pabrėžė, kad įtampa veikia naftos kainas ir finansų rinkas. Jis pažymėjo, kad pasekmės bus juntamos ir Norvegijoje.

Stoltenbergas atkreipė dėmesį į naftos kainų svyravimus, kuriuos lemia žinios iš JAV ir Irano. Jis pabrėžė, kad rinka smarkiai reaguoja į politinius pareiškimus. Jis nurodė ilgalaikio konflikto riziką. Toks scenarijus gali lemti infliacijos augimą. Tai taip pat gali paveikti palūkanų normas.

Prognozuojama, kad infliacija euro zonoje siekia 2,6 proc. Ši prielaida grindžiama trumpalaikio konflikto scenarijumi. Jei konfliktas užsitęstų, infliacija gali išaugti iki 4–5 proc. Stoltenbergas pažymėjo, kad pasekmės palies ir Norvegiją. Jis pridūrė, kad kainų kritimo tikėtis neverta.

Techninis komitetas prognozuoja, kad infliacija Norvegijoje 2026 m. sieks 3,2 proc. Šią savaitę vyks Norges Bank posėdis. Rinka tikisi, kad palūkanų normos bus išlaikytos. Stoltenbergas pabrėžė, kad sprendimai priklauso nuo daugelio veiksnių. Jis nurodė biudžeto politiką ir atlyginimus.

Naftos kainų pokyčiai veikia Norvegijos ekonomiką. Pirmadienį naftos barelio kaina viršijo 113 JAV dolerių, vėliau nukrito žemiau 100 dolerių. Tai buvo reakcija į žinias apie JAV ir Irano derybas. Kovo 24 d. kaina vėl kilo iki 102,4 dolerio. Aukštesnės naftos kainos didina valstybės pajamas. Tuo pačiu metu akcijų biržų nuosmukiai veikia investicijas.

Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad Norvegija tapo didelio masto investuojančia šalimi. Tai reiškia didesnį priklausomumą nuo pasaulinių finansų rinkų. Todėl biržos svyravimai dabar turi didesnę reikšmę nei anksčiau. Pokyčiai žaliavų ir akcijų rinkose gali vienu metu paveikti valstybės pajamas ir gyventojų finansinę padėtį.