Briuselis praranda kantrybę Norvegijos atžvilgiu. Pasirodė aiškus signalas

NTB šaltinių Briuselyje teigimu, ES nepasitenkinimas žymiai išaugo. Kalbama apie vėlavimus priimant teisės aktus, kurie turi galioti ir Europos ekonominėje erdvėje. Norvegijos užsienio reikalų ministras Espen Barth Eide pripažino, kad šių vėlavimų kaina didėja. Antradienį šiuo klausimu turėtų užsiimti Stortingas.

Balandžio pabaigoje Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl vadinamojo bendrojo plano, apimančio daugiau nei 40 teisėkūros paketų ir iniciatyvų. Jie turi būti suderinti ir priimti iki 2027 m. pabaigos. NTB agentūros šaltinių teigimu, tai – precedento neturinti situacija.

ES taip pat padidino spaudimą sau pačiai, todėl tempas daro įtaką EEE šalims. Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas yra įsipareigoję priimti atitinkamus ES teisės aktus. Pagal EEE susitarimą tai turėtų būti daroma kuo arčiau jų priėmimo ES datos.

Norvegijos URM duomenimis, šiuo metu vėluojama su 565 teisės aktais. Tai viršija 500 aktų ribą, kuri laikoma ypač problemiška. Formalią naujų teisės aktų įtraukimą į EEE atlieka EEE komitetas. Balandžio 30 d. posėdyje ES perdavė itin aiškų signalą.

Briuselis daugiau neketina taikstytis su delsimu. NTB šaltiniai teigia, kad derybų tonas tapo griežtesnis, ypač prekybos srityje. Vienas agentūros pašnekovų pažymėjo, kad Europos Komisija vis dažniau traktuoja Norvegiją kaip trečiąją šalį.

Tarp laukiančių įgyvendinimo teisės aktų yra nuostatos dėl energetikos, nulinės emisijos pramonės, kritinių žaliavų ir skaitmeninių paslaugų. Kai kurių iš jų neįgyvendinimas gali apriboti prieigą prie ES paramos sistemų. NTB šaltiniai taip pat nurodo kitas sritis, kuriose Norvegija siekia glaudesnio bendradarbiavimo. Tai, be kita ko, Europos sveikatos sąjunga ir palydovinės programos, į kurias durys kol kas lieka uždarytos.