Ar Rusija šantažuoja ukrainiečius Norvegijoje? Saugumo tarnyba atskleidžia

Ši situacija susijusi su žmonėmis, kurie po Rusijos agresijos prieš Ukrainą pabėgo į Norvegiją. PST nurodo, kad dalis jų gali patirti spaudimą, ypač tie, kurių šeimos liko Rusijos okupuotose teritorijose. Tarnybos kalba apie šantažo ir bauginimo bandymus.

NRK gavo žinučių, kurias PST laiko neseno verbavimo bandymo pietų Norvegijoje pavyzdžiu. Pokalbis vyko rusų kalba. Agentas pirmiausia kreipėsi į ukrainietį vardu, vėliau klausė, kaip jam sekasi gyventi Norvegijos mieste.

Vėliau agentas paminėjo vyro šeimą Ukrainoje – mieste, kuris iš dalies kontroliuojamas Rusijos. Po to paprašė nufotografuoti karinį objektą Norvegijoje. Kai ukrainietis atsisakė, agentas vėl užsiminė apie jo šeimą ir parašė, kad gali padėti tik tuo atveju, jei vyras bendradarbiaus.

PST kontržvalgybos atstovas Atle Tangen sako, kad ukrainiečiai gali būti verčiami bendradarbiauti. Spaudimas gali būti daromas jų artimiesiems Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse. Pasak PST, Rusijos tarnybos pirmiausia renka duomenis apie pasirinktas asmenis: tikrina jų kilmę, pabėgėlio statusą, šeimą, darbą ir gyvenamąją vietą.

Kontaktas gali prasidėti internetu arba tiesiogiai. Iš pradžių pokalbis būna neutralus ar draugiškas, vėliau atsiranda reikalavimai. Verbavimas gali būti lydimas nuotraukų ar kitų medžiagų, rodančių, kad pašnekovas žino apie artimuosius. PST teigimu, tikslas – gauti informacijos apie Norvegiją.

Nuo 2022 metų į Norvegiją atvyko kiek daugiau nei 83 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Apie 22 tūkst. jų yra iš teritorijų, kurias šiuo metu okupavusi Rusija. PST neatskleidžia, kiek verbavimo bandymų buvo nustatyta, tačiau tarnyba teigia, kad tokių atvejų gali būti daugiau. Rusijos ambasada Norvegijoje į NRK klausimus šiuo klausimu neatsakė.